mangytis

mángytis, -osi, -ėsi Žgč, Up, mangýtis, mañgosi, mañgėsi DŽ, JI274 1. Krok nenustovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, judėti, kraipytis; darkytis: Nesimángyk, gausi su šluota! Vn. Karvės, briudos pjaunamos, mañgos iš vieno lauko galo į kitą Erž. Daugiau jis nieko nemoka, kaip tik mángytis Nmk. Ko čia mángais pri valgio – ar nepasėdi kaip žmogus?! Pgr. Mangykitės! nė pavalgot kaip žmonės Žem. | Mañgos karvė, kad iš karto neapema jaučių Varn. Karvė vedžiojas ir neapsivedžioja – y, tiktai mañgos! Škn. 2. vaipytis, maivytis, maitotis: Tu niekada neapsieini kai žmogus, ale vis kaži kaip mángais Vdk. Nemángykis pri stalo, al valgyk gražiai Užv. Nemángykias, o gausi par snukį! Lkv. Nu jau mángais be reikalo – sėsk, jei prašo Grk. 3. aikštytis: Veronė kaip ožka vis atspiroms. Ir po jungtuvių mangės, ožiavos per visas vestuves Žem. Karvė nevadi – mángosi, neina, negal nė pavesti Užv. Karvė mángosi, neėda Užv. 4. derkliotis, koketuoti: Pliuški motriška tiktai mañgos, t. y. šukuojas, pinàs sutaiso, tiškijas, galvą tepa, varžos, kraipos, juokias, prašmatniai, ne pagal stoną savo rėdos ir elgias J.

◊ širdìs mángos skaudu: Širdìs mángos: šeštadienė[je] vestuvės (mylimas kitą ima) Vn.

\ mangytis; prisimangyti; susimangyti